Return to Homepage



LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO
ĮSAKAS

Dėl Lietuvos TSR valstybinės kalbos vartojimo

Pagal Lietuvos TSR Konstituciją lietuvių kalba yra Respublikos valstybinė kalba.

Siekdamas, kad būtų užtikrintas lietuvių kalbos ugdymas ir funkcionavimas valstybės bei visuomenės gyvenime ir kartu nebūtų pažeidžiama kitakalbių gyventojų konstitucinė teisė vartoti savo gimtąją kalbą, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:

1. Nustatyti, kad lietuvių kalba, kaip valstybinė, yra pagrindinė Respublikos gyventojų oficialaus bendravimo priemonė. Ji turi būti vartojama Lietuvos TSR valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos, aptarnavimo, ryšių ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, visose įmonėse, įstaigose bei organizacijose nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo (išskyrus Ginkluotąsias pajėgas).

2. Lietuvos TSR aukščiausieji valstybinės valdžios ir valdymo organai, ministerijos, žinybos, Liaudies deputatų tarybos ir jų vykdomieji komitetai, visuomeninės organizacijos, įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos tvarko raštvedybą ir susirašinėja lietuvių kalba.

Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose vidinė raštvedyba iki šiol buvo tvarkoma rusų kalba, pereina prie raštvedybos ir susirašinėjimo lietuvių kalba per dvejus metus nuo šio įsako įsigaliojimo dienos. Dėl svarbių priežasčių tas laikas įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms atskirais atvejais gali būti pratęstas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidimu dar vieneriems metams; tačiau jos turi garantuoti galimybę kitoms organizacijoms ir piliečiams kreiptis, tvarkyti reikalus ir gauti dokumentus lietuvių kalba.

Su sąjunginiais ir kitų TSRS respublikų valstybinės valdžios ir valdymo organais, už Lietuvos TSR ribų esančiomis ministerijomis, žinybomis, visuomeninėmis organizacijopmis, įmonėmis, įstaigomis bei kitomis organizacijomis susirašinėjama rusų kalba arba kita abiem pusėms priimtina kalba.

3. Lietuvos TSR įstatymai. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir jos Prezidiumo aktai, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimai ir potvarkiai, visuomeninių organizacijų dokumentai priimami lietuvių kalba, skelbiami lietuvių kalba, prireikus - ir rusų kalba.

Ministerijų, žinybų, Liaudies deputatų tarybų ir jų vykdomųjų komitetų, įmonių, įstaigų ir organizacijų nutarimai, potvarkiai ir kiti dokumentai leidžiami lietuvių kalba. Prireikus jie verčiami į kitą kalbą.

4. Respublikos renginiai (suvažiavimai, sesijos, plenumai, susirinkimai, posėdžiai, pasitarimai ir pan.) vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys turi teisę kalbėti kita kalba. Tokiais atvejais turi būti verčiama į lietuvių kalbą.

5. Lietuvių kalba privaloma visuose antspauduose, spauduose, raštvedybos blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose viešuose užrašuose, Respublikos gaminių pavadinimuose bei aprašuose. Tarptautiniam, sąjunginiam ir tarprespublikiniam bendravimui skirti užrašai ir kiti tekstai Respublikoje pateikiami kartu su vertimu į kitas kalbas.

6. Lietuvos TSR aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo organų, ministerijų, žinybų, Liaudies deputatų tarybų ir jų vykdomųjų komitetų, visuomeninių organizacijų, įmonių, įstaigų bei kitų organizacijų vadovai ir kiti vadovaujantys darbuotojai turi mokėti lietuvių kalbą.

Liaudies teismų, valstybinių notarinių kontorų, prokuratūros, vidaus reikalų, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, prekybos, buitinio gyventojų aptarnavimo, transporto, ryšių, finansų, butų ūkio ir kitų įstaigų, nuolat bendraujančių su gyventojais, vadovai turi užtiktinti, kad jų vadovaujamose įstaigose gyventojai būtų aptarnaujami lietuvių kalba, o prireikus - ir kita abiem pusėms priimtina kalba.

7. Lietuvos TSR gyventojams sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalbos ir įgyti lietuvių kalba bendrąjį vidurinį, profesinį techninį, specialųjį vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą. Kad kitakalbiai gyventojai galėtų aktyviai dalyvauti Respublikos valstybiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime, studijuoti jos aukštosiose mokyklose, jiems turi būti sudarytos sąlygos gerai išmokti lietuvių kalbą mokymo įstaigose ne lietuvių dėstomąja kalba ir specialiuose kursuose.

8. Respublikos kitakalbiams gyventojams jų pageidavimu sudaromos sąlygos turėti ikimokyklines įstaigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas, rengti joms auklėtojus ir mokytojus, leisti knygas, laikraščius gimtąja kalba, steigti kalbos bei kultūros draugijas, klubus, muziejus, teatrus, ansamblius.

Kitakalbių ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose ir kultūrinėse organizacijose vidinei raštvedybai gali būti vartojama pageidaujama kalba.

9. Lietuvos TSR valstybiniai organai turi užtikrinti, kad būtų didinamas taisyklingos lietuvių kalbos prestižas, saugomi lietuviški asmenvardžiai ir vietovardžiai, turi visokeriopai remti lietuvių kalbos institucijas, suteikti materialinę bazę jai ugdyti, tyrinėti ir jos funkcijoms plėsti. Kartu reikia sudaryti sąlygas kitų Respublikoje vartojamų kalbų kultūros ugdymui.

Lietuvos TSR remia lietuvių kalbos mokymą bei mokymąsi ir jos tyrinėjimą už Respublikos ribų.

10. Už šio įsako vykdymą ministerijose, žinybose, Liaudies deputatų tarybose ir jų vykdomuosiuose komitetuose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose tiesiogiai atsakingi jų vadovai.

Lietuvos TSR Ministrų Taryba kontroliuoja, kaip Respublikoje vykdomas šis įsakas.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybai pavedama parengti ir įgyvendinti reikiamas priemones šiam įsakui įvykdyti.

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas
V. ASTRAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius
J. GURECKAS

Vilnius, 1989 m. sausio 25 d. Nr. XI-2745


Source: Seimas of the Republic of Lithuania, Document Search
http://www3.lrs.lt/n/eng/DPaieska.html


RETURN